1. |
Noriu
03:08
|
|||
Aš noriu išvažiuot į Portugaliją,
kur merginų akys ne mėlynos, o žalios,
nes plaukai rudi ir kitaip negali jos.
{ Ir kitaip. Negali. Jos. }
Aš noriu pamatyti pilį vandenyne,
dešimt metrų gylyje pabūt su žuvimis.
Po to pavirst žmogum-amfibija.
{ Po to. Pavirst. Žmogum. Amfibija. }
Aš noriu…
Aš noriu.
Ant smėlio sėlint vakare, draugus užklupti sėdinčius rate.
Po to ryte rąžytis vis primerkus vieną akį nejučia.
Kol danguj dar saulė ir delčia.
{ Saulė ir delčia. Saulė ir delčia. }
Verčiau nebesvarstyti, kas verčiau,
nebevartyt bukletų, kur varčiau anksčiau.
Ir ką pirkau – tas mane nupirko pirmą,
bet aš savęs nenusipirkau.
{ Aš savęs. Nenusipirkau }
Aš noriu…
Aš noriu.
Aš nežinau siužeto vingių, linijų,
tos fabulos – jos netobulos.
Kaip man, kaip obuoliui, tos obelys –
jos tokios ne kaip aš, jos tokios tolimos.
Savaitės skardžiai aidi „jeigu“ iš ateities,
vis tiek jos nekeičia praeities,
istorija išlieka tokia ne kokia noriu,
vis tiek turiu dar vieną progą, dar turiu rytojų.
{ Aš noriu. }
|
||||
2. |
Visko (feat. Tadd)
02:59
|
|||
[chorus 1]
Kai nori daug, o tiek nėra,
pati pradžia – kaip pabaiga.
Kantrybė senka, atminty sausra,
kvėpuojant dega – tai dilema.
[verse 1]
Buto, ne prabangaus, bet kad patogus ir madingas būtų,
kratyti pelenus nuo lubų antresolės,
kad visos trys namuose turėtų savo roles,
grynos kaip sniegas kokos ir užsigerti kolos.
{ Visko! }
Žolės stiprios kaip viskio
ir pinigų kad vis įkristų be darbų,
jei neminėjau – dar labai geidžiu meilės be kalbų,
nepaisant visko pakilt virš debesų, nevaikščiot tarp žmonių.
{ Visko! }
Važinėti greitai ir lėtai, išskrist ilgam ir laikinai,
atostogų, kad pailsėčiau nuo atostogų,
ir etikečių – kad galėčiau heitint ištisai
ir po to vis tiek pakiltų aitvarai.
{ Visko! }
Kabrioleto atviro ir vidurinio piršto
kiekvienam atvejui, parodyt jį senatvei
ir likti pagrindinėj gatvėj, kur minios paauglių,
kurių aš nekenčiu, kuriuo ir pats esu.
{ Visko! }
[chorus 2]
Jis visko ieško, neranda nieko,
ir net, jei rastų – tikrai pamestų.
Jei netikėtų – vėl atidėtų,
ir būtų visko daug daugiau.
[verse 2]
Kad būtų krūta ir tai niekados nepasibaigtų,
kad visos krūtys krutėtų tik aplink mane,
pasisodinčiau daržą rūtų ir laimingas būčiau
jame nerasdamas žibučių…
{ Arba ne! }
Kad sektųsi darbe nuobodžiame,
kad niekados neatsibostų kovos sostų,
o supratimas apie save ateitų geras iš postų
CV ir ekrane, užsikonservuot tobulume.
{ Arba ne. }
Nutraukt svajonių virtines, nebeišeiti pragare iš virtuvės,
progresą leveliais išsaugot žaidime,
nepatogius nukirpti, nuolat girtis,
ir kažkaip ramybę rasti lėkime.
{ Arba ne! }
Dar prieš laiką mirti, spėjus sąžinei karčius nudirti,
jai skaudžiai spirti ir skęst bjauriam atvirume,
nekęst ir būt nekenčiamu, bet nepamirštamu,
ir pasiskandint įžūlume.
{ Arba ne! }
[chorus 3]
Jis visko ieško, neranda nieko,
ir net, jei rastų – tikrai pamestų.
Jei netikėtų – vėl atidėtų,
ir būtų visko daug daugiau.
|
||||
3. |
Greitai (feat. Kotryna)
03:10
|
|||
[verse 1]
Noriu… Visko… Greitai…
Noriu visko greitai ir dabar man reikia dar.
Lėtai netinka, ilgi vakarai nelimpa,
tinkas byra nuo lubų… ant plaukų…
o kaip kitaip gi pakilsi virš debesų,
tik jei suprasi, koks tu esi, aš toks nesu. Aš…
[chorus 1]
Noriu… Visko… Greitai…
Noriu visko greitai ir dabar man reikia dar.
Duok man… Pasiimt. Ir pasisemt.
Duok man… Pavyt. Ir pagyvent.
Noriu… Visko… Greitai…
Noriu visko greitai ir dabar man reikia dar.
[verse 2]
Nešu dar porą žiburių vietoj akių,
kartais verkiu, taip, kaip ir tu.
Svajoju ne tokiu tempu, ne tuo kampu,
būna net nepastebiu, kuo aš tampu, nes…
[chorus 2]
Noriu… Visko… Greitai…
Noriu visko greitai ir dabar man reikia dar.
Duok man… Pasiimt. Ir pasisemt.
Duok man… Pavyt. Ir pagyvent.
[verse 3]
Man rodos, taip lekiu, lyg be minčių,
retsykiais delsiu, kvėpuoti pamirštu,
tada verčiu tai, ką sau žiobčioju,
tai nesvarbu – čia žemė nebylių, kur…
[chorus 3]
Noriu… Visko… Greitai…
Noriu visko greitai ir dabar man reikia dar.
Duok man… Pasiimt. Ir pagyvent.
Duok man… Pavyt. Ir pasisemt.
[verse 4]
Eik po velnių, pasauli be ribų,
mano pasąmonė, jaučiu, tarp rėmų keturių,
ir man jai atsiduot smagu, ji – deja vu –
vis pamiršta, kad smagiau paišyt už paraščių.
[chorus 4]
Duok man… Pasiimt. Ir pasisemt.
Duok man… Pagyt. Ir pagyvent man reikia dar.
|
||||
4. |
Dabar
03:27
|
|||
[chorus; x2]
Dabar įkvėpk. Iškvėpk.
Sutelk dėmesį, dabar.
Dabar įkvėpk. Iškvėpk.
Sutelk dėmesį, į dabar.
[verse 1]
Kur aš būsiu? Kokiu vardu mano žmona…
šauks mūsų vaikus, ir kiek jų bus?
Kurioj šaly statysiu aš pavėsį?
Ir kuriam paplūdimy mes rytą pasitiksime nuogi?
Ką pasiliksiu atminty, o ko norėsiu niekada neprisiminti?
Kuo galėsiu girtis, patylomis, net, kai būsiu girtas?
Kuo išsiskirsiu, kai nebegersiu, neberūkysiu? Kaip aš mirsiu?
Ar tai jau pabaiga? Ar tik pradžia?
Aš gimęs atėjau iš niekados į čia,
ir niekada nebus gana, tol, kol nebūsiu – dabar ir čia.
Ar nuomone plačia turėčiau stot, ar krūtine,
už savo norą žinot geriau?
Nors to niekada nepalaikiau – aš neneigiu savo ydų,
bet nežinau, ar neigsiu jas vėliau.
[chorus; x2]
Dabar įkvėpk. Iškvėpk.
Sutelk dėmesį, dabar.
Dabar įkvėpk. Iškvėpk.
Sutelk dėmesį, į dabar.
[verse 2]
Rytojus ne už kalnų, tai tik kita diena, dabar ir čia.
O kas ten už kalnų? Ne viena pradžia,
pilnatis ir saulė saujoj paslapčia gimstanti aušra
keičiasi ir verčiasi diena.
Ir žmogiška klaida – ji tik dalelė grožio,
kaip migla, atspindį sugėrus akyse
emocija pilka, tokia tikra.
Joje plaukiu nežinioje, kas aš esu:
pilna padangė spindulių, ar slepiuos už debesų lįsdamas iki ausų?
Kokių tam reikia priežasčių?
O gal pakanka tik savų minčių prie dėlčių?
Kiek skaičių ir kokių trūksta iki pilnačių?
Kaip suprast teisingai kas gi tu?
Kas mes kartu? Ir kiek reikia dar kitų, kad judėtume pirmyn, o ne ratu.
[chorus; x2]
Dabar įkvėpk. Iškvėpk.
Sutelk dėmesį, dabar.
Dabar įkvėpk. Iškvėpk.
Sutelk dėmesį, į dabar.
|
Streaming and Download help
If you like Nevera, you may also like:
Bandcamp Daily your guide to the world of Bandcamp